Rugsėjo 5 d. 18 val. Sapiegų parke prie seniūnijos įvyko pirmosios skulptūrinės instaliacijos atidarymas
Instaliacijos autorius – menininkas Donatas Jankauskas-Duonis.
Vakaro svečiai – dailės teoretikas Virginijus Kinčinaitis, „Antakalnio galerijos“ įkūrėja Džina Jasiūnienė, menininkas Vytautas Poška, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Rūta Matonienė, projekto idėjos sumanytoja Lilija Milašienė.
Linksmojoje dalyje dalyvavo eksperimentinio garso ir performanso menininkas Armantas Gečiauskas (Arma Agharta).
Renginio nuotraukos (fotografas Tomas Terekas) >>
Pristatome projekto iniciatorės, antakalnietės Lilijos Milašienės kalbą, pasakytą atidarymo renginio metu.
„Su jauduliu širdyje sveikinu visus projekto „Vilkas keičia kailį“ dalyvius, visus tuos kas prisidėjo prie šio projekto, patikėjo šia idėja, palaikė ir palaiko,Vilniaus miesto savivaldybę, be kurios šis darbas nebūtų pristatytas.
Aš, kaip tikroji ketvirtos kartos vilnietė, nuo gimimo augusi ir gyvenanti Antakalnyje be galo džiaugiuosi, kad iš sunaikinimo išgelbėtam Sapiegų parke patys žmonės patys kuria meno stoteles, vienijančias skirtingų požiūrių ir amžių kūrėjus. Štai matome vieną iš tokių stotelių, kviečiančių vilniečius diskutuoti, o taip pat supažindinti savo vaikus su šiuolaikiniu menu.
Pagrindinė projekto idėja – naujai pažvelgti į visiems žinomą Vilnaius miesto simbolį – geležinį vilką. Simbolis paprasta suprantamas kaip nekintanti, laiko neliečiama konstanta, įvepianti žmogų pakylėti aukščiau savo poreikių ir ambicijų. Tačiau nieko nekintamo pasaulyje nėra, todel sakome:
„Žmones keicia simbolius, simboliai keičia žmones“ – toks gana drąsus projekto šūkis, turintis savyje daug prasmių. Kaip bendruomenė, mes norėjome, kad miesto simbolis atgytų, jam suteikti užkrečiančią emociją, galų gale norėjome Vilką, stovintį prie bendruomenės būstinės, prakalbinti, nes tik gyvas, gyventojų nuomonių , diskusijų, žaidimų fone, simbolis kalba apie savo istoriją ir jos reikšmę miesto gyventojui.
Pavadinimas „Vilkas keičia kailį“ gana iškalbus: jis byloja A. apie vilką kaip simbolį; B. apie kismą kaip amžiną tėkmę; C. apie kailį, kaip mūsų vidinio „aš“ išraišką.Visas šias prasmes apjungia „laikas“. Laikas, kuris keičia simbolį – vilką – ir verčia mus derėtis kintančio simbolio akivaizdoje.
Sykiu toks projekto pavadinimas tarsi pakibęs tarp ironijos, saviironijos, net „vilko“ savyje atradimo, o svarbiausia, tokių retorinių klausimų kaip:
„Ar sėkmė lydi tik tada, kai nuolat keiti kailį?“
„Ar miesto simbolis gali atsidurti kokioje tik norime miesto vietoje?“
„Kada ir kodėl simboliai nustoja veikti žmogų ir tampa suvenyrais, stovinčiais apdulkėjusioj sekcijos lentynoj?“
„Ar galime jį keisti, juolab prisijaukinti vilką?“
„ Ar vilką keičia lapė, lapę keičia avis, avį keičia zuikis?
„Kokias asociacijas kelia Geležinis vilkas šiuolaikiniam žmogui?
„Ar mokame į simbolius ir meną žiūrėti su humoro jausmu (ne tik juos kurti juokingais)? (Juk vilko projektas paskatino žmones( jau dabar internetinė viešoji erdė ūžia) diskusijai vien todėl, kad projekto sumanytojai nebijojo kritiškai pažvelgti į save ir iš savęs pasijuokti.)
Apie tai, kokios simbolio kaitos galimybės ir ribos, savo darbais kalbės profesionalūs šiuokaikinio meno kūrėjai : skulptorius Donatas Jankauskas, tekstilininkė Džina Jasiūnienė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Pikauskaitė ir šiuolaikinio meno atstovė Aušra Kleizaitė , sukurdami laikinas meno instaliacijas, kurios keisis kas keturis mėnesius iki kitų metų galo.
Išskirtinis padėkos žodis ir tūkstantis nusilenkimų menininkui Vytautui Poškai – šios originalios skulptūros kūrėjui , kuris nepabūgo šio mūsų rizikingo eksperimento, taip greitai ir žaismingai sutiko „ parduoti savo sielą“( kaip jis pats juokavo) mums, Antakalnio bendruomenei.
Taigi, manome, kas vilkas, keisdamas kailį, netaps mažiau vilku. Jei vilkas geležinis – koks ir yra Vilniaus miesto simbolis – jis nelinkęs keisti kailio kas sezoną. Jis tai daro labai lėtai, šimtmečiais ir tarsi prašo mūsų, vilniečių, suvokti, kad Vilniui tinka lėtas ir natūralus kismas. Tačiau mes, žmonės, „kailį“ keičiame greit į labiau patogesnį , pataikaudami įtakingiems žmonėms, politikai, pinigams.
Taigi kviečiu visus vilniečius įsijungti į šį fantaziją žadinantį meninį žaidimą – mąstyti, diskutuoti, žaisti, juoktis,fotografuotis ir siųsti mums nuotraukas ir rašyti mums laiškus. Tuo pačiu patiems kuriant ir keičiant Vilniaus miesto naratyvą“.
Instaliacijos autorius – Donatas Jankauskas-Duonis. Vilko skulptūros autorius – menininkas Vytautas Poška. Muzikos autorius – garso performansų menininkasArmantas Gečiauskas (Arma Agharta). Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei, Techparkui, VŠĮ „Antakalnio galerija“, barui „San Diego“, Antakalnio seniūnijai. Projekto „Vilkas keičia kailį“ komanda Lilija Milašienė, Edita Kavaliauskienė, Laima Gudžinskienė, Džina Jasiūnienė, Eduardas Kriščiūnas. 2021 m. rugsėjo 5 d.
Projektas „Vilkas keičia kailį“ – programos „Kuriu Vilnių“ dalis.
Projektą įgyvendina asociacija „Antakalniečių bendruomenė“.
Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Projekto partneriai: VšĮ „Antakalnio galerija“, „Vilnius Tech Park“, Antakalnio seniūnija.