Šermukšniai – vieni seniausiai dokumentuotų istorinių medžių Sapiegų parke, jie minimi jau 1718 m.aprašyme. Šiandien paprastųjų šermukšnių Sapiegų parke likę labai mažai, didžiausias ir seniausias, šiai rūšiai vidutinio amžiaus, auga istorinio barokinio sodo teritorijoje priešais rūmus. Medis mechaniškai pažeistu kamienu, tačiau vis dar gyvybingas, kasmet žydintis ir derantis.
Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia L.) – dažnas, santykinai nedidelis vietinis medis, nuo seno sodintas Lietuvos soduose ir parkuose, dėl savo estetinių savybių, uogų ir žiedų. Kultūrinę rūšies svarbą liudija išskirtinė vieta įvairių tautų tautosakoje ir mitologijoje. Maksimalus šermukšnių amžius labai priklauso nuo augavietės, įprastai auga keliasdešimt metų, bet geromis sąlygomis gali sulaukti 100 ar net 200.
Šermukšnių uogas lesa strazdai ir kiti paukščiai, taip platindami sėklas. Kartais, susidarius palankioms sąlygoms, šermukšniai įsikuria ant kitų medžių. Sapiegų parke šermukšnis išaugęs ant šimtametės liepos netoli seniūnijos pastato.
