Paprastasis klevas (Acer platanoides L.) yra viena iš dviejų (šalia mažalapės liepos), vyraujančių Sapiegų parke. Klevai, kaip ir liepos, šiame parke sodinti nuo XVIII a., o greičiausiai dar nuo dar senesnių laikų. Tiesa, įprastai šie medžiai gyvuoja kiek trumpiau nei liepos, tad seniausiąjį laikotarpį menančių klevų parke greičiausiai natūraliai nebėra. Išskirtinos bent trys šimtametės vienarūšės paprastųjų klevų alėjos : dvi iš jų centrinėje parko dalyje ir vienos fragmentas pietinėje (pastaroji paskelbta saugoma). Šimtamečių klevų nemažai centrinėje ir šoninėje parko alėjose (dab. Dvaro g.) – čia jie įvairiu laiku (at-)sodinti pramaišiui su liepomis ir kitais medžiais.
Didžiausi ir seniausi paprastieji klevai vešliomis lajomis žaliuoja centrinės Sapiegų parko dalies pakraščiuose, priskirtini prie buveininių medžių, jų drevėse įsikūrę lipučiai ir kiti mažieji paukščiai. Kai kurie klevai daugiakamieniai – galimai taip užaugę natūraliai, bet taip pat tikėtina, jog, kaip ir kai kurios liepos, buvo taip pasodinti, siekiant suformuoti vieną ar kitą ryškesnį akcentą.
Paprastasis klevas (Acer platanoides L.) – vienintelis vietinės kilmės klevas, bene dažniausiai sutinkama medžių rūšis Lietuvos parkuose – juose sodintas arba pasisėjęs natūraliai. Medžio plastiškumas lėmė labai įvairų jo panaudojimą. Klevai sodinti alėjose, grupėse ir pavieniui, derinant su kitais medžiais, formuojami tapybiški parko želdinių masyvai ir net gyvatvorės. Medis, dekoratyvus visais metų laikais, nuo seno vertintas ir įvairiai naudotas (žymieji Antonio Stradivari smuikai gaminti būtent iš klevo medienos).