SAPIEGŲ PARKO PAUKŠČIAI
Parengė Gediminas Petkus, Lietuvos Ornitologų draugija
Sapiegų rūmų parkas – vienas seniausių Vilniaus parkų, įkurtų prie didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos XVII a. statytų baroko stiliaus rūmų Antakalnyje. Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso parkas driekiasi tarp Antakalnio ir L. Sapiegos gatvių. 2001 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą.
Parkas yra Sapieginės miško terasoje, o pakraščiuose susilieja su šiuo mišku. Parkas yra sudėtingo plano, jame vyrauja vietiniai medžiai: mažalapė liepa, paprastasis uosis, paprastasis klevas, karpotasis beržas, raudonasis ąžuolas, kalninė guoba. Iš nevietinių medžių, čia auga paprastasis kaštonas, europinis maumedis, baltažiedė robinija, didžialapė liepa. Netoli įvažiavimo vartų prie Antakalnio gatvės auga seniausia Vilniuje liepa. Iki mūsų dienų išlikusi parką juosianti siena ir senieji parko medžiai, baroko laikais paplitęs spindulinis parko išplanavimas. Šiame parke rasite ir nemažai paukščių rūšių. Veisimosi metu nuolat stebimi paprastieji varnėnai, didžiosios zylės, margasparnės musinukės, smilginiai strazdai. Anksčiau parke perėjo naminės pelėdos ir žaliosios meletos.
Liputis
Klausyti ->
Šį margą paukštį, kurio plunksnų apdaras susilieja su medžio kamienu, pastebėsite, jeigu būsite akylesni. Lipučio snapas ilgas, plonas, lenktas žemyn. Giesmelė tyli, melodinga. Išgirdęsvirpimą, dairykitės – liputis šalia. Ieškodamas žievės plyšiuose vabzdžių, jų kiaušinėlių, kopia kamienu spirale aukštyn į viršų. Peri po atšokusia medžio žieve ar kamienų plyšeliuose. Šį paukštį Sapiegų parke pastebėsite brandžiuose želdynuose visais metų laikais.
Vidutinis ir didysis margasis genys
Klausyti ->
Abu šie geniai sutinkami ir stebimi parke ištisus metus. Didžiojo margojo genio patino pakaušis raudonas, patelės visas juodas, jauniklių raudonas. Pilvas balsvas, pauodegys raudonas.
Vidutinio margojo genio patino, patelės ir jauniklių viršugalviai raudonos spalvos. Pilvas dryžuotas, pauodegys rausvas. Šių genių stipriu snapu iškaltuose uoksuose peri zylės, varnėnai, bukučiai, margasparnės musinukės ir kiti uoksiniai paukščiai. Jų nagai aštrūs, riesti, pirštai tvirti. Trumpą uodegą naudoja atramai. Geniai ilgu liežuviu ištraukia giliai medienoje esančius vikšrus, vabalų lervas, todėl sumažina kenkėjų skaičių ir jų pernešamų ligų plitimą. Peri drevėse, kurias patys ir išsikala.
Didžioji zylė
Klausyti ->
Vienas iš žinomiausių, dažniausiai matomų ir lengviausiai atpažįstamų paukščių. Viršugalvis ir gerklė juodi, nugara žalsva, skruostai balti. Apatinė kūno pusė geltona. Per pilvą eina juoda juostelė. Patinėlių juosta platesnė ir pauodegys juodas. Patelių juosta siauresnė, kartais nutrūkstanti. Zylių giesmės girdimos jau nuo sausio mėnesio. Sapiegų parke peri uoksuose, drevėse, inkiluose. Žiemą iš miško paukščiai patraukia ieškoti maisto į miestus, lesyklas.
Margasparnė musinukė
Klausyti ->
Sapiegų parke pasirodo balandžio mėnesio pabaigoje. Patinka įvairiausi miškai, medžių grupės, parkai. Svarbiausia veisimosi buveinės sąlyga, kad būtų bent vienas tinkamo dydžio uoksas, drevė ar inkilas. Lengvai atpažįstama iš kontrastingo apdaro, kuriame dominuoja dvi spalvos – juoda, balta ir jų tarpiniai variantai. Patinas nuo patelės skiriasi. Iškėlus tinkamų inkilų, toje vietoje margasparnių musinukių populiacijos tankumas gali padidėti dešimtis kartų! Charakteringas elgesio elementas – tupėdamos jos dažnai kilnoja, judina sparnus ir uodegą. Sapiegų parke peri mažiausiai 4 poros.
Naminė pelėda
Klausyti ->
Viena labiausiai paplitusių pelėdų Lietuvoje. Mėgsta miškus su pavieniais senais medžiais, parkus, sodus, senų medžių nuošalias alėjas. Kaip ir dauguma kitų jos gentainių, tai sutemų paukštis, aktyviausia prietemoje bei naktį. Peri dažniausiai senų medžių drevėse, juodųjų meletų iškaltuose uoksuose ir tinkamuose inkiluose. Minta smulkiais žinduoliais, vabzdžiais, o kartais ir paukščiais. Grobio tyko tupėdama stebėjimo vietoje ir puldama ant žemės bei gaudydama ore ar rinkdama nuo lajų. Žinomos dvi – pilkoji ir rudoji spalvinės formos. Sapiegų parke stebima beveik kasmet.
Juodasis strazdas
Klausyti ->
Strazdai didesni už varnėnus. Juodojo strazdo patinas yra juodas oranžiškai geltonu snapu. Patelės kūnas kavos pupelių spalvos. Strazdai lizdus suka medžiuose. Dažnai juos
pamatysite bėgiojant ar šokuojant greta ar ant tako, vartant lapus. Strazdai lesa sliekus, vabzdžių lervas, žiogus, mėlynių, serbentų, šermukšnių ar kitų augalų uogas. Pamatę
neskraidančius strazdų jauniklius, nepulkite jų gelbėti. Tėvai sėkmingai jais pasirūpins ant žemės, kol jie patys išmoks skraidyti. Giesmė melodinga. Šalia Sapiegų parko gyvenantys
vilniečiai giesmę girdi ne tik šviesiu paros metu, bet ir vėlų vakarą ar naktį.
Mėlynoji zylė
Klausyti ->
Tinkamose buveinėse įprasta. Mėlynosios zylės mėgsta įsikurti įvairiuose lapuočių, taip pat vidutinio amžiaus bei senesniuose mišriuose miškuose, parkuose, senuose soduose, gausiai apželdintose sodybose. Pirmenybę teikia plačialapiams medynams. Mėlynoji zylė yra pastebimai mažesnė už didžiąją zylę. Nuo panašiausios didžiosios zylės skiriasi šviesiai mėlynu viršugalviu, mėlyna apykakle, melsvais sparnais ir uodega. Minta daugiausiai vabzdžiais ir voragyviais. Maistą dažnai renka nuo lapuočių medžių lapų ir smulkių šakelių. Lizdus suka natūraliose drevėse ir kitų paukščių iškaltuose uoksuose. Sapiegų parke stebima ištisus metus.
Paprastasis varnėnas
Klausyti ->
Paukštis nesunkiai atpažįstamas iš būdingo apdaro ir giesmės. Panašus į juodąjį strazdą, lengva supainioti. Suaugęs varnėnas daugiau ar mažiau šviesiai dėmėtas (skirtingai nuo
juodojo strazdo, kuris yra visiškai juodas), jo apdaras turi metalo blizgesį, uodega trumpesnė. Varnėnas žeme vaikšto, bėgioja, yra labai judrus, bet niekuomet nešokuoja, kaip tai daro juodasis strazdas. Varnėnas daugiausia minta bestuburiais, bet kartu sulesa ir nemažai augalinio maisto – įvairių vaisių, uogų bei sėklų. Migruoja gausiais būriais. Sapiegų parke peri inkiluose ir uoksuose.
Paprastasis kikilis
Klausyti ->
Tai žvirblio dydžio paukštis. Nors labai dažnas (gausiausias paukštis Lietuvoje) ir jo giesmelė girdima visur, bet žmonės jį menkai pažįsta. Suaugęs patinėlis veisimosi metu lengvai atpažįstamas iš tik jam būdingo labai ryškaus apdaro. Kakta juoda, viršugalvis ir sprandas pilkai mėlyni. Nugara rusva. Sparnai juodai rudi su dviem baltomis juostelėmis, kurios išskiria jį iš kitų parko paukščių. Patelės apdare vyrauja rudai pilka spalva. Paukštį dažnai pamatysite greta tako arba ant tako, ieškantį vabzdžių ar sėklų. Kikilio giesmelė garsi, dažnai pakartojama. Kartais girdisi savotiškas riaumojimas – „rrid, rrid“. Lizdelį krauna ant medžių šakų. Lizdo išorę apkaišo samanomis ir kerpėmis taip, kad sunku ir pastebėti. Sapiegų parke įprastas ir dažnas.
Dūminė raudonuodegė
Klausyti ->
Veisimosi metu Sapiegų parke nuolat stebima. Paukščius nesunku atpažinti iš tamsiai pilkos kūno spalvos. Antuodegis ir uodega ryškiai rudi. Dažniausiai tupi, šokinėja kūną laikydama vos ne vertikaliai. Reguliariai virpina uodegą. Gana atsargi ir labai arti žmogaus neprisileidžia. Peri parko teritorijoje ant pastatų stogų. Rytais patinai tupėdami ant stogų kraigo ar antenų aktyviai ir garsiai gieda. Minta vabzdžiais. Išvaizda ir daug elgesio elementų panašūs į paprastosios raudonuodegės, kuri taip pat parke peri, tačiau ne kasmet.
Nuotraukų autoriai: Albertas Skirpstas, Dalia Račkauskaitė, Gediminas Petkus, fotobankas Pixabay.com
Gamtinis takas – Sapiegų parkas >>
Šaltinis: https://www.birdlife.lt/ornitologiniai-marsrutai-vilniaus-mieste