Krūmų įvairovė Sapiegų parke santykinai nedidelė, tačiau visas rūšis galima laikyti būdingomis istoriniams Lietuvos parkams. Vyraujančios krūmų rūšys — paprastoji alyva, baltauogė meškytė, darželinis jazminas, įvairios lanksvos, taip pat auga lazdynas, ligustras, sedulos. Dažniausiai pasodinti grupėmis, kartais kelios rūšys derinamos tarpusavyje. Centrinėje parko dalyje išsiskiria meškyčių ir jazminų, lanksvų ir kitų krūmų grupės, vasarą papuošiančios šią vietą baltais žiedais (o rudenį— uogomis).
Krūmai yra labai svarbūs bet kurio parko estetikai ir ekologinei pusiausvyrai, jie užpildo apatinį parko medynų ardą ir kartu su žoliniais augalais išbaigia didesnes sumedėjusių augalų kompozicijas, kartu tai pagrindinis, nepamainomas prieglobstis daugeliui smulkiųjų paukščių—parko giesmininkų ir vabzdžialesių.
Istoriškai parke krūmų būta daugiau, jų rūšinė įvairovė taip pat buvo kitokia, didesnė ir ilgainiui didėjusi. Nuo XVIII a. pradžios Sapiegų sodo aprašymuose minimi šeivamedžiai, alyvos, serbentai ir kiti augalai, populiarūs to meto Lietuvos soduose. Lygiagrečiai su dekoratyviniais augalais auginti vaiskrūmiai— tiek dėl uogų, tiek dėl estetinių savybių . XVIII—XIX a. ir vėliau parke, pastatų aplinkoje būta įvairių krūmų kompozicijų, gyvatvorių, klombų.
Vanhuto lanksva
(Spiraea × vanhouttei (Briot.) Zabel.) – vienas dažnesnių Sapiegų parko krūmų. Tai gana paplitusi hibridinė rūšis, gausiais sniego baltumo žiedais. Kiek rečiau auginama jai gimininga ir panaši niponinė lanksva
(Spiraea nipponica Maxim).
Paprastoji alyva (Syringa vulgaris L.) – tai tradicinis parkų ir sodybų krūmas, vienas dažnesnių sumedėjusių augalų visuose istoriniuose Lietuvos želdynuose. Sutinkama daug paprastosios alyvos formų ir veislių, įvairių atspalvių žiedais. Lietuvos parkuose nuo seno taip pat auginamos kitos alyvos (vengrinė, kininė ir kt.), žydinčios paprastai kiek vėliau. Sapiegų parke aptinkamas įvairiose zonose, išskyrus centrinę geometrinę dalį.
Kiti parke randami krūmai:
Darželinis jazminas (Philadelphus coronarius L.) Vešlus krūmas, Lietuvoje paplitęs iš dvarų parkų, yra įvairių jo formų ir veislių, dauguma žydi birželio mėnesį baltais kvapniais keturlapiais žiedais.
Baltauogė meškytė (Symphoricarpos albus L.). Paplitęs Lietuvos parkų ir miestų krūmas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, rudenį išsiskiria baltomis uogomis. Jos labai dekoratyvios, tačiau šiek tiek nuodingos.
Paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare L.). Tankus, kartais gana didelis krūmas blizgiais tamsiais lapais, baltais alyvų kvapo žiedais ir juodų uogų kekėmis. Dažnas Lietuvos želdynuose, ypač formuojant gyvatvores (pakenčia intensyvų karpymą). Paukščių pagalba kai kur plinta ir natūraliai; su šiuo krūmu siejamas didžiausias Lietuvoje vietinis drugys ligustrinis sfinksas (Sphinx ligustri L.). Ligustras suga centrinėje parko dalyje, grupėje su lanksva.
Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) šiuo metu parke nerastas, tačiau nuo XVIII a. pradžios jame augęs. – žinomas iš seniausių šio parko istorijos šaltinių Tai nemenkas krūmas ar nedidelis medis, išsiskiriantis baltų žiedų ir tamsių uogų kekėmis, svetimžemės kilmės, paplitęs su dvarų kultūra, XVII—XX a. gana gausiai sodintas soduose ir parkuose visoje istorinėje Lietuvoje. Tai didelis krūmas (neretai – medis) sudėtiniais lapais, žydėjimo metu birželį atpažįstamas iš gana stipraus malonaus kvapo. Uogos ir žiedai naudojami konditerijoje, gėrimų gamyboje.
Antakalniečių bendruomenės iniciatyva 2022 metais pradėto sodinti aromaterainio sodo augalai >>