2023 metais asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ įgyvendino Vilniaus miesto
savivaldybės finansuotą projektą, skirtą visuomenės aplinkosauginiam švietimui. Buvo
surengti 3 pažintiniai žygiai po Antakalnio, Rokantiškių apylinkes (vadovė – geografė,
ilgametė gidė Nijolė Balčiūnienė), kuriuos vilniečiai jau spėjo pamėgti ir visuomet
gausiai susirenka išklausyti įdomių gidės pasakojimų apie Antakalnio apylinkių
gamtines vertybes ir istorinę praeitį.
Bendruomenei ne vienerius metus kelia rūpestį neatsakingas požiūris į valstybinės reikšmės Sapiegų parką, todėl projekto metu buvo parengta daugiau nei 20 žaliųjų parko gyventojų aprašų, kuriuos lapkričio 22 d. Antakalnio seniūnijos salėje pristatė aprašų kūrėjai.
Pranešimus skaitė istorikas, menotyrininkas dr. Dainius Labeckis ir arboristas-ekologas Sigitas Algis Davenis. Į Sapiegų parką pažvelgta kaip į gamtos ir kultūros sambūvio vietą,
įvairiausios gyvybės pilną buveinę, kurioje brandūs medžiai suteikia prieglobstį
paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems
mikroorganizmams. Pranešėjai supažindino su senaisiais parke augančiais medžiais, jų
grupėmis, primindami, kad Sapiegų parko želdynuose, jų aplinkoje yra susiformavusi (ir
procesas toliau tęsiasi) unikali ekologinė aplinka, būdinga subalansuotoms miško
ekosistemoms, kur brandžiuose medžiuose sugyvena retos ir saugomos vabzdžių rūšys,
žeminėje dalyje įvairūs žoliniai augalai ir kiti gyvi organizmai.
Pranešėjų sukauptos ir nuolat pildomos medžiagos pagrindu buvo išleistas lankstinukas
„Sapiegų parko žaliasis paveldas“: pristatytas parko žemėlapis su vertingų želdynų
nuorodomis, kuriomis pasinaudojus galima rasti išplėstinę informaciją. Ją taip pat galima rasti antakalniečių bendruomenės tinklapyje.
Norime atkreipti dėmesį, į tai, ką paskaitos metu akcentavo ir pranešėjas Dainius
Labeckis, jog istorinio, valstybės saugomo parko vertingumas – ne vien tvora, vartai,
laiptai, fontano liekanos, bet taip pat ir parko flora bei fauna, senieji medžiai, unikali parko ekosistema. Bet kokiu atveju, jos atkūrimo sąlygos įprastomis priemonėmis sunkiai
įsivaizduojamos ir vargu ar įmanomos, nes tai ilgas, sudėtingas procesas, ko tarkim
nepasakysi apie statinių, pastatų restauravimo galimybes.
Šiuo metu Sapiegų parkas „puikuojasi“ parkavimo aikštelių gausa (1 pav.) ir tampa vis labiau panašus į parkingą.
2020–2022 metais asociacija raštais kreipėsi į įvairias valdžios institucijas (kultūros
paveldo departamentą, miesto savivaldybę, vyriausybės atstovą, prokuratūrą, etc., deja,
iš visų institucijų sulaukėm ilgų, biurokratinėmis vingrybėmis apipintų raštų, su
išvadomis, jog viskas teisėta, nieko pakeisti negalima.
Tuomet tenka dar kartą patvirtinti: nors Sapiegų parke veikiančios startuolių įmonės, Vilniaus valdžia, Lietuva, Europa jau ne vienerius metus skelbia „žaliojo kurso“ lozungus, Sapiegų parke prioritetas išlieka automobiliams ir jų turėtojams.
Šiais metais Mero susitikimo metu su seniūnaičiais, Valdui Benkunskui buvo įteiktas
lankstukas ir parko parkingo vietų schema su prašymu priimti išmintingą sprendimą ir
imtis realių veiksmų saugant žaliąjį parko paveldą, jeigu po kelių metų nenorime turėti
parke tokių medžių kaip šis: (pav.2).
Sprendimo su nekantrumu laukiame ir planuojame toliau tęsti tyrimus, skirtus parko žaliesiems gyventojams bei informuoti visuomenę apie unikalias dar neišnykusias parko vertybes.
Jūsų dėmesiui – lapkričio 22 d. vykusios paskaitos įrašai:
- Paskaita „Sapiegų parko žaliasis paveldas“. I dalis >>
- Paskaita „Sapiegų parko žaliasis paveldas“. II dalis >>
Lankstinukas pdf formatu „Sapiegų parko žaliasis paveldas“ >>