Vilniaus miesto savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų Bendruomeninių veiklų rėmimo konkurse finansuota paraiška projektui „Aromaterapinio sodo erdvės kūrimas Vilniaus Sapiegų parke“ (toliau – Sodas), kurio įgyvendinimo tikslas – bendruomeniška veikla, įtraukiant miesto gyventojus į žalesnės aplinkos kūrimą.
Šio projekto metu planuota parengti Sodo kūrimo pagrindus, detaliau pristatyti informaciją apie kuriamą aromaterapinę erdvę ir paskatinti gyventojus kurti žaliąsias erdves daugiabučių kiemuose, šalia privačių namų, mokyklų, darželių ir kitų Antakalnio, miesto įstaigų.
Antakalnio Sapiegų parko žaliosios erdvės funkcinės zonos įrengimo sprendiniai derinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskirta Atskirųjų želdynų projektų derinimo darbo grupe ir VšĮ „Vilniaus miesto parkai“.
Priežastys, lėmusios pasirinkimą bendruomenės jėgomis tvarkyti parko erdves:
- 2019 m. bendruomenės ir Vilniečių nepritarimas parko centrinės dalies tvarkymo projektui, kurio įgyvendinimo metu būtų sunaikinta didelė esamo parko žalioji dalis;
- nuo 2014 m. prastėjanti parko būklė, kuriai daro poveikį neatsakingo, negarbingai besielgiančio verslo, globojamo Vilniaus miesto savivaldybės, veikla;
- valstybės institucijų dėmesio stoka valstybinio parko išsaugojimui ir priežiūrai.
Pasiūlymai teikiami Sapiegų parke esančioje laisvo plano erdvės teritorijai, kurios plotas – apie 17 arų.
Prieš pateikiant siūlymus erdvės planavimui:
- įvertinta esama sumedėjusių augalų (medžių ir krūmų), takų, vejos būklė, siekiant nustatyti jų įtaką naujai sodinamiems augalams ir surasti optimalų sprendimą sodinukų ir mažosios architektūros elementų vietai (Arboratorius dokt. Algis Davenis).
- analizuoti kitų miesto žaliųjų erdvių sprendiniai.
Planuojant erdvę:
- orientuojamės į gyventojų poreikius ir į esamų vertybių ilgalaikį išsaugojimą;
- siekiame įgyvendinti ramaus poilsio ir galimybės pasimankštinti vietų sutvarkymą, paliekant anksčiau įrengtą treniruoklių aikštelę, planuojant poilsio saleles lankytojams, siūlydami sprendinius miestui ar rėmėjams, kurių dėka parkas būtų apribojamas nuo judrios gatvės erzelio;
- siūlome triukšmo mažinimo ir automobilizmo parke sustabdymo priemones, siekdami išsaugoti parko žaliuosius gyventojus, atsižvelgdami į saugomų paukščių, šikšnosparnių, vabalų poreikius;
- tikimės ir toliau formuoti parko lankytojų atsakingą požiūrį į žaliąją parko erdvę ir edukacinėmis priemonėmis skleisti informaciją apie aplinkosaugines vertybes, istorines tiesas, paveldo išsaugojimą kitoms kartoms;
- parinkome laipsnišką, etapinį Sodo vertybių įkūrimo būdą, atsižvelgiant į bendruomenės finansines galimybes, visais atvejais stengiantis išlaikyti paveldosauginius reikalavimus, nepažeisti vertingųjų komplekso savybių.
- antriname bendruomenės reikalavimą, kad būtų kuo skubiau įgyvendintas Savivaldybės ignoruojamas sprendimas dėl parko keliukų dangos ir būtų kuo skubiau panaikinti Savivaldybės žalingi potvarkiai dėl viešųjų tualetų, šiukšliadėžių vidury parko, nuomininkų automobilių parkavimo vietų šalia laikinai nuomojamų ir pernuomojamų statinių, laikinai nuomojamoje valstybinėje žemėje, turinčioje valstybinio parko statusą ir šiuo metu intensyviai naikinamoje paveldo teritorijoje.
Pasiūlymų aprašymas:
Pirmoje erdvėje įrengtume suolelius, skirtus trijų poetų J. Marcinkevičiaus, A.Maldonio ir A. Baltakio atminimui. Juos apsodintume alyvomis, parenkant įvairių veislių kompozicijas. Erdvė prieš suolelius puikiai tiks renginiams ar poilsiui.
Antroji erdvė tarsi formuojamo barokinio parko kambarys, skirtas sveikatinimo užsiėmimams, iš dviejų pusių yra apsupta skroblų. Iš kitos pusės nuolat mindžiojamos ilgamečių medžių šaknys, skurdinamas medžių augavietės dirvožemis, nes nėra suplanuotas takas iki įrenginių. Tokiai padėčiai suvaldyti siūlome pasitelkti mažosios architektūros priemones – dviračių meninius stovus ir suplanuoti du takus. Esame nnumatę kreiptis į kelias įstaigas, su prašymu pasiūlyti meninių stovų modelį, tinkantį prie esamos barokinio parko laisvosios dalies. Šalia esamų treniruoklių, planuojame suolelį jazminų apsuptyje.
Trečioji erdvė, išraižyta komunikacijomis, visai nepanaudota, nenaudojama, nes nėra malonu būti parke ir klausyti pravažiuojančių automobilių šurmulio. Siūlytume kitoje parko tvoros (Antakalnio gatvės) pusėje pasodinti kukmedžių eilę, kurių augavietei yra pakankamos erdvės. Įgyvendinus sumanymą, tvoros aukščio žaliasienė įvairių metų laiku suteiktų žalios spalvos ramybę, suteikdama parkui sąlyginio privatumo. Keli pavieniai jazminų krūmai pavasarį papildytų aromaterapinę erdvę trapiais žiedais ir giliu aromatu. Planuojame du suolelius, nes šioje parko dalyje jų ypatingai trūksta.
Takeliai ir suolelių įrengimo vietos būtų sujungti takeliais. Ateity planuojame kreiptis į rėmėjus ir tikimės su jų pagalba gyvendinti takų tiesimo darbus. Visi suoleliai bus įtvirtinti suformuojant betoninius pamatus po suolo kojomis.
Siūlomi projekto įgyvendinimo etapai:
I – Krūmų sodinimas;
II – Suolelių įsigijimas ir įtvirtinimas;
III – Sodinukų vietų apsaugos ir lentelių su pasodintų augalų rūšimis įrengimas;
IV – Meninių dviračių stovų atranka, gaminimas, įrengimas;
V – Takelių įrengimas.
- Asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ 2022 metų projektas „Aromaterapinis sodas“. Pristatymas >>
- Raštas Kultūross paveldo departamentui, Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriui >>
Pabrėžiame, kad vietos gyventojai nepritaria Savivaldybės sprendimams dėl automobilių ir motociklų parkavimo parke ir tikisi, kad valstybės kultūros paveldo objekte greitu laiku bus išardyta asfaltuota danga, patvirtintos parko taisyklės ir į parko teritoriją įleidžiamas tik būtinas transportas, bus įrengta kita vieta nei parko vidury esantys neišvaizdžių tualetų ir šiukšliadėžių eilė.
Vilniaus miesto savivaldybė bando įrodyti, kad Sapiegų parku (taigi ir saugotina teritorija) laikytina ne visa Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorija, bet tik šio komplekso dalis. (2 pav. skaičiumi 3 pažymėta parko dalis).
2 pav. „P“ raidėmis pažymėta per pastaruosius keletą metų naujai įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės valstybės saugomoje Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijoje.
Valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendiniuose yra visa Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorija: LR kultūros ministro įsakymas (Suvestinė redakcija nuo 2014-12-05). Visas dokumento tekstas >>
Minėtame dokumente nurodyti sklypų saugojimo režimai:
SKLYPUI 2.1 (Sapiegų parkas) nustatytas Autentiškos paskirties saugojimo režimas.
SKLYPUI 2.3 (Sapiegų Ligoninės sklypo šiaurinė dalis) nustatytas Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.
SKLYPUI 2.2 (Sapiegų Ligoninės sklypo pietinė dalis) nustatytas Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.
<…> c4 – apželdinimo ir dekoratyviniai elementai tvarkomi siekiant suformuoti parko, sodo įvaizdį, remiantis tyrimų duomenimis. Šios parko dalies planas – laisvas, pritaikytas ramaus poilsio parko tipui. Remiantis dendrologinių tyrimų duomenimis, paliekamų medžių grupės, eilės, pavieniai medžiai išlieka kaip formuojantys erdves. Naujai sukurtos parko erdvės, turi sudaryti vieningą visumą su senosiomis. Sodinami medžiai – ne jaunesni kaip 18 -20m amžiaus. Kiemeliuose galėtų atsirasti rekreacinės paskirties sodeliai su baroko želdinimo elementais. Medžiai tvarkomi pagal pateiktas dendrologinių tyrimų išvadas ir rekomendacijas, esančias aiškinamajame rašte. Medžius turi prižiūrėti aukštos kvalifikacijos arboristikos specialistai. Takų dangos rekomenduojamos gruntinės, galimas lauko akmenų arba medžio dangų panaudojimas.
Artimiausiu metu bendruomenė planuoja susisiekti su kitose šalyse esamų parkų atstovais, siekiant išsiaiškinti kitų šalių rūpesčius ir sprendimus bei galiojančias tvarkas susijusias su esamo paveldo išsaugojimu.