Priešais Kino studiją, kitoje gatvės pusėje, šiek tiek arčiau Saulėtekio alėjos, kadaise būta vieno iš Vilniaus hipodromų (antrasis buvo dab. Karaliaus Mindaugo mokyklos vietoje, dab. Mindaugo ir A. Vivulskio g. kvartale – tema labai įdomi, bet nesusijusi su Antakalniu). Pėdindamas per pievą iš VISI/VGTU skanių pietų į vieną geriausių Vilniaus valgyklų Kino studijoje, visada stebėdavausi, kodėl šioje pievoje auga tik neaukšti medeliai ir krūmynai – pasirodo, ten būta hipodromo, XX amžiaus pradžioje jame vyko ir pirmieji Vilniuje lakūnų skrydžiai.
Šašlykinė „Briedis“ buvo tikrai ypatingas pastatas puikioje vietoje (joje anksčiau galbūt būta Pospieškos smuklės?): aukštas Neries krantas, netoliese – Spalvotųjų šaltinių slėnis ir miško parkas, ramuma, greta pastato – stilizuota briedžio galva ant aukšto medinio stulpo. Šašlykinė buvo, kiek pamenu, kvadratinio plano, grindų lygis buvo metru žemesnis nei
žemės – pastatas buvo įgilintas, ir aplink jį ėjo maždaug metro gylio ir tokio pat pločio takas, stogas – keturšlaitis, o jau avienos šašlykai, kepti ant ugnies… Didžiuliai langai leisdavo grožėtis supančia aplinka, subtilus interjeras nuteikdavo ypač pakiliai (analogiškas pastatas buvo, berods, Nidoje, tik neįgilintas į žemę.) Na, o sekmadieniais „Briedžio“ prieigoje rinkdavosi vadinamasis diskų turgus, kurį buvau pamėgęs: rinkdavosi prekiautojai vinilais ir kompaktais, pasirinkimas didžiulis, kaip ir pačios kainos. „Briedžio“ likimas gan liūdnas – pastatas supleškėjo, kurį laiką jo vietą priminė tik išlikusi briedžio galva, o dabar toje vietoje stovi prabangus 138-as namas, į kurį net įvažiavimas iš tolo užtvertas kelio užtvaru.
Komentuojam, prisimenam …
Daiva: „Mes su tėvukais nuo 1968 pro Antakalnį vykdavom į kolektyvinius sodus… Ten, kur archyvas dabar, aplink kino studiją ganėsi laisvai arkliai, karvės… keista prisiminti, sunku dabar tuo patikėti…“
Lucija: „O kokie skanūs šašlykai buvo…“
Antanas: „Paties „Briedžio“ visame gražume pamatyti neteko. Bet pamenu tą išdegusią vietą… O turgelyje bent dešimtojo dešimtmečio pradžioje būdavo galima nusipirkti ne tik vinilų – visa kambario siena ten įsigytais grupių plakatais buvo nuklijuota. Kiekvieną sekmadienio rytą bet kokiu oru traukdavo šniūrais metalistai į tą „baracholkę“ kaip į bažnyčią.“
Rūta: „Ar ne toks pat projektas buvo šašlykinės prie Žaliųjų ežerų aštuntą dešimtmetį. Veikdavo net iki lapkričio mėn.“
Gražina: „Vieną kartą teko būti, išskirtinė vieta.“
Gediminas: „Ar ta šašlykinė ne pagal tipinį projektą buvo pastatyta? Labai panašios architektūros šašlykinė sovietmečiu veikė ir Nidoje, prie pagrindinio tako link pliažo.“
Sergejus: „Briedžio galva ryškiausias akcentas ir vaikystės atsiminimas, kėlė baimę ir pagarbą Palangoje Kontininkuose panašaus tipo medinė šaslykinė buvo kaip prie Žaliųjų ežerų.“
Rita: „Vasarą būdavo eilės norinčių patekti į šašlykinę. Pirmą kartą ten paragavau juodų alyvuogių.“
Birutė: „Vinilų ir kompaktų turgelis veikia iki šiol, dažną sekmadienį tenka lankytis. Tik dabar jis arčiau degalinės, mašinų aikštelėje. Dar teko pasilaipioti greta miškelyje esančiame pramogų parke, o šaltiniai iki šiol traukia tyro vandens gurmanus.“
Tomas: „Identiška šašlykinė buvo prie Žaliųjų ežerų ir berods vadinosi „Šernas“.
Sigita: „Kiek šašlykų čia suvalgyta, o vyro plokštelių įsigyta.“
Simas: „Tokios įgilintos šašlykinės statytos rekreacinėse zonoje, miško parkuose specialiai įgilintos į žemę, kad kuo mažiau išsiskirtų gamtoje ir jos neužgožtų.“