Naujoji klinikinė ligoninė

„Ligoninės kompleksas yra atokiau nuo Antakalnio gatvės, apsuptas žaliųjų plotų. Pastatų tūriai pritikyti prie aukštėjančio reljefo, pastatytas kompleksas 1960-1967 m. pagal architektų E.Chlomausko, Z.Liandzbergio ir konstruktoriaus- inžinieriaus H.Karvelio projektą. Penkių šimtų lovų ligoninės kompleksą sudaro keturi korpusai: pagrindiniuose –
vakariniame ir pietiniame – suplanuotos palatos, orientuotos į pietus. Šiaurinį korpusą jungia su vakariniu ir pietiniu centrinis paskirstomasis holas. Vakarinis korpusas pastatytas 3,5 m žemesnėje, nei pietinis korpusas, reljefo terasoje, todėl jame yra dar ir cokolinis aukštas. Vakarinio ir pietinio korpusų jungtyje įrengtas centrinis įėjimas ir lankytojų vestibiulis. Šių korpusų viršutiniai aukštai suplanuoti pagal koridorinę schemą. Konstrukcija karkasinė-stambiaplokštė iš surenkamų gelžbetonio ir akytojo betono
elementų – panaudota pirmą kartą SSRS ligoninių statybos praktikoje. Pastato išorės originalumas pagrįstas įvairiaaukščių korpusų junginiu, fasadai asimetriški. Lengvumo ir dinamiškumo įspūdį teikia per visą pietų fasado ilgį nutysę balkonai, vienodais tarpais išdėstytos langų angos ir lygios aklinos sienų dalys. Klinkinė ligoninė darniai įjungta į aplinką, yra vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje priairtinti bendrojo profilio ligoninę prie sanatorinio tipo pastato. Ligoninės architektūros kompozicija, konstrukcijos –novatoriškos. Pastatas 1967 m. įvertintas Respublikine premija. („Vilniaus
architektūra“, 1985 m.)

Antakalnio klinikinė ligoninė
Pirmam plane – Antakalnio vaikų poliklinika su baseinu (Dabar Šv. Roko ligoninė)

Komentuojam, prisimenam…

Aurelija: „Smagu, kad architektūra išliko.“
Lucija: „Kaip buvo gerai kai vaikų poliklinika atskirai ir tokia tais laikais faina.“
Sigita: „Tas baseinas kaip svajonė būdavo. Teko palankyti. Ir dar vaikų poliklinikos tapetai tokie užburiantys – drąsiau laukti gydytojo į juos bežiūrint.“
Laima: „Tikrai taip, graži buvo vaikų poliklinika su prabangiu (tuo laikotarpiu) ir visiems vaikams prieinamu baseinu. Kad ir sovietmečiu, bet buvo teisinga sistema. Vaikus turėtų gydyti pediatrai, ir vaikų poliklinikoj, o ne bendram katile.“
Jūratė: „O gal kas turi nuotraukų, kai šioje vietoje buvo turgelis?“
Gražina: „Turgelis buvo priešingoje pusėje, ten, kur dabar stovėjimo aikštelė prie poliklinikos.“
Oksana: „Nereali buvo poliklinika, gaila, kad išdraskė.“
Gražina: „Poliklinika vaikams tikrai buvo patraukli, labai sava, nes net keli mano vaikaičiai ją lankė, o kai uždarė visai nenorėjo eiti į tą didžiąją kliniką. Ten viskas buvo sukurta vaikams. Nostalgija.“
Arūna: „Karvės Neryje… Žirmūnų gale buvo nuosavų namų, eidavom ten pieno pirkt pas bobutes.“
Rūta: „Kol dar nebuvo Žirmūnų, iš Antakalnio matydavom ant šlaitų tas karves, kartais kareiviukus atvarydavo treniruotis, matėsi ir Verkių bažnyčia…“
Daiva: „Pirmi troleibusai buvo… Pirmas (1) maršrutas–Stotis–Žvėrynas, antrasis (2)–Stotis–Antakalnis (prie Klinikų toj kilpelėj ir apsisukdavo.“
Simas: „Šitame gale, pirmame aukšte ilgai buvo ir vaikų poliklinika, ir dirbo vaikams labai „baisi“ stomatologė su ūsais.“