Stambiaplokščiai namai

Prancūzo inžinieriaus Raimondo Kamuso pokariu užpatentuota stabiaplokščių namų statybos sistema, vėliau pavadinto „Kamus sistema“ tapo tikru proveržiu greitos daugiabučių statybos srityje: stambiaplokščiai kilo Prancūzijoje, Vokietijoje,
JAV, ypač daug jų pastatyta Švedijoje, kur buvo įgyvendinama milijono butų (siekta pastatyti milijoną butų per 10 metų) programa. Pirmieji Vilniaus stambiaplokščiai namai kilo šalia didelių industrinių įmonių: Grąžtų gamyklos, „Elfos“, vadinamųjų penkiukių/„piatiorkių“ dab. Ševčenkos, Naugarduko, Vytenio, Birželio 23-osios gatvių ribojamame
kvartale – įkurtuves ten imta švęsti nuo 1960 m. – netrukus imtasi kvartalo prie dab. Geležinio Vilko ir Gerosios Vilties gatvių, vėliau atėjo Antakalnio eilė (45-i namai per dvejus 1963–1965 metus), stambiaplokščiai šiek tiek tobulėjo, patogesnis tapo ir butų planavimas. Savanorių prospektas, Karoliniškės, premijuotieji Lazdynai, Fabijoniškės, Justiniškės, Viršuliškės, Pašilaičiai – tai vis rajonai, kuriuose dominuoja stambiaplokštė statyba, tačiau visgi pasitvirtino geležinė taisyklė: kur greitai, ten anaiptol ne visuomet kokybiškai. Stambiaplokščių statybos kokybę lemia du pagrindiniai veiksniai: paties statybinio elemento gamybos kokybė kombinate/ceche, ir gana sudėtingos savąja struktūra/technologija siūlės tarp statybinių elementų užtaisymas, kuris, deja, dažnai šlubuodavo. Prieš keliasdešimt metų statytus šimtus stambiaplokščių
senai laikas renovuoti, paverčiant juos jei ne komfortabiliais būstais – nepatogaus patalpų planavimo pakeisti dažniausiai nebeišeis – tai bent atspariais drėgmei ir šaltukui. Drįsčiau teigti, kad kartais „blokiniais“ vadinami stambiaplokščiai renovuoti niekuo nenusileistų dabar greitomis lipdomiems „blokeliniams“ daugiabučiams, neretai prastesniems garso izoliacijos atžvilgiu: pelnas ir kokybė juk ne draugai.

Smėlio g. 1960 m.
Troleibusų parkas.
Krantinės g. 31-ojo namo kaimynas.
Krantinės g.

Komentuojam, prisimenam …

Sigita: „Taip, Antakalnis kažkada man buvo tikras rojaus kampelis. 1950–60 metais gyvenau Basanavičiaus gatvėje, ir važiuodavau į Valakampių pirmą pliažą degintis ir maudytis. Kai važiuodavau Antakalnio gatve, man atrodydavo, kad esu nuostabiausiame kurorte: gatvė didingai skendo didelių topolių apsuptyje, Nerimi plaukiojo garlaiviai, veikė keltas. Buvo labai romantiška, gražu, smagu. Antakalnis ir dabar gražus, bet visai kitaip.“
Tomas: „Buv. Krantinės g. 26, į tą namą (dešinėje) atkeliavau 1964 liepos mėn. iš kitos Antakalnio pusės ligoninės gimdymo skyriaus. Vaikystės kiemai, juos jau atsimenu gerokai žalesnius, o 1964-ais dar buvo nykus vaizdas, bet vis viena geriau už Perkūnkiemį…“
Gediminas: „Tokie namai fone su greta įrengtais balkonais yra 3 – Vileišio 29, Vileišio 26 ir Vileišio 22/32. Ir prie visų jų stovi identiškas 9-aukštis, į kurį šis langas galėjo būti montuojamas. Reiktų ieškoti aplinkinių pastatų statybos metų. Statybos technikumas pagal architektūrą galėjo būti pastatytas anksčiau, tai paskutinis variantas atkrenta, lieka Vileišio 26 arba 29“.
Simas: „Priešingame Neries krante – Žirmūnuose prabėgo mano vaikystė. Nuo aukšto upės šlaito žvelgdavau į Antakalnį ir už jo esančius miškus. Tai buvo labai įsiminę vaikystės vaizdai.“
Liucija: „O man ir dabar mano vaikystės, jaunystės ir dabar senatvės rojaus kampelis…“
Kornelija (apie eksperimentinį): „Eksperimentinis namas. Projekto autorius Gediminas Valiuškis, vėliau miesto vyriausias architektas (jo projektuota ir kavinė Rotonda Sereikiškių parke). Butuose buvo transformuojamos sienos, galėjai jas stumdyti.“
Paulius (apie eksperimentinį): „Ar tikrai tie namai buvo statyti r. armijos karininkams gyventi? Gal ir tos skylės turėjo priminti jų profesiją?“
Birutė: „Antanas Poška iki mirties gyveno Smėlio g. 15. Ant to namo yra memorialinė lenta.“
Gintautas: „Name su skylutėmis gyveno Ričardas Pagalys!“
Rūta: „Mane su broliu vasarą mama vesdavosi nuo Švyturio g. žemyn prie upės. Laukdavome garlaivio, nes kai jis plaukdavo, vanduo pakrantėje trumpam nuslūgdavo, o paskui bangomis užliedavo mus tupinčius tarp akmenų, tai smagu būdavo! “