Dvarelis (dab. T. Kosciuškos g. 36) pastatytas 1826 m. Michalo Radziševskio lėšomis, 1850 m. atiteko Vilniaus vyskupui Vaclovui Žilinskiui, nuo 1897 metų priklausė Marijai Romer. Projektavo dvarelį Peterburgo architektas Vasilijus Stasovas, pastatą supo erdvus sodas, kurį matome senose nuotraukose nuo šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios. Tarpukariu
pastate buvo įsikūręs lenkų karininkų klubas, Antrojo pasaulinio karo metu – Vokietijos kariuomenės štabas, pokariu – NKVD štabas, o 1956–1990 m. pastate veikė Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugija. Dabar pastate įsikūrusios Danijos ir Nyderlandų ambasados.
Dažno dėmesį patraukia įspūdingas medinis namas (Antakalnio g. 8a) atokiau nuo Antakalnio gatvės, stovintis parko paunksmėje: XVIII amžiuje dvaro sodybos teritorija priklausė Šv. Petro ir Povilo lateranų kanauninkų vienuolynui, to paties amžiaus antroje pusėje buvo pastatyta vasaros rezidencija su didžiuliu – beveik trijų hektarų ploto – parku. Užmiesčio rezidenciją XVIII amžiaus pabaigoje vienuolynas pardavė vyskupui Pilchovskiui. Peizažinio parko apsuptyje esanti sodyba ir oficina netoliese XIX amžiaus viduryje priklausė grafienei Tyman, nuo pat XIX amžiaus pradžios čia veikė garsi
„Tivoli“ smuklė, dabar ten įsikūrusi kavinė „Trys pušelės“. 1874 m. sodybą įsigijo atsargos karininkas Boleslovas Lastauskas, pačioje XIX amžiaus pabaigoje valda atiteko inžinieriui Stanislavui Blaževičiui, kuris atnaujino pastatus, juos papuošdamas mediniais prieangiais bei dekoruodamas interjerus, o po inžinieriaus mirties valda atiteko jo žmonai Janinai
Blaževičienei.
Komentuojam, prisimenam …
Žilvinas: „O kartais ne tame dvare buvo po karo įkurta Greitosios pagalbos stotis?“
Vienais duomenimis Rašytojų namas iškilo 1958 m., kitais – 1959 m., vienais – 28 butai, kitais – 30 butų, bet, aišku, elitinė tiems laikams vieta: šalia Vileišių rūmų ir šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Gerokai įdomesnė ne ši statistika, o kokie veikėjai ir kokiuose butuose gyveno: Cvirkienė puikavosi didžiuliu butu, o Sajai teko mažesnis nei 15 kv.m. butukas (beje, tokiame gyvenome su pirmagimiu kelerius metus – nerealus nepatogumas). O dirstelėję į 1938-ųjų planą, pamatysime, kad Rašytojų namas pastatytas dvaro sodybos teritorijoje, buvusiame sode. Ir dar kuo galite, antakalniečiai, pagrįstai didžiuotis – išlikusiu Tivoli smuklės pastatu: ar jame iki šiol veikia (beje, labai jaukų kiemelį turinti/ turėjusi) užeiga.
Rūta: „Rašytojų namas buvo ir Švyturio gatvėje, gyveno Simonaitytė, Alf. Maldonis, Alf. Bieliauskas, Alg. Pocius…“
Lilija: „Yra ir Mildos gatvėje. Daugelis rašytojų vėliau iš Antakalnio gatvės persikėlė į Mildos g.“