Trinitorių bažnyčia

Ši bažnyčia stovi Antakalnyje, už buvusių Sapiehos rūmų (dabar karo ligoninės). Pastatė ją 1694–1717 m. Vilniaus vaivada ir Lietuvos etmonas Jonas Kazimieras Sapieha. Prie bažnyčios kartu buvo pastatytas vienuoliams trinitoriams vienuolynas. 1812 m. prancūzai bažnyčią apnaikino, o 1864 m. rusai perdirbo ją į pravoslavų šv. Mykolo Arkangelo cerkvę,
o vienuolyną į kareivines. 1919 m. bažnyčia grąžinta katalikams, šiandieną ji yra karo ligoninės bažnyčia. Neseniai ji buvo pagrindinai atnaujinta.

Bažnyčia pastatyta rotundos formos ir uždengta aukšta kopula. Didžiųjų durų viršuje yra reljefas, vaizduojąs angelą, laiminantį trinitorių ir jo išpirktą belaisvį. Bažnyčios vidus galutinai buvo išbaigtas tiktai XVIII a. gale; jį puošį dekoratyvinės stukatūros, figūraliniai stiukai ir gražūs septyni altoriai. Didžiajame altoriuje stovėjo medinė Viešpaties Jėzaus
figūra („Ecce homo“), kurią 1700 m. atsiuntė iš Romos popiežius Inocentas XII, ir kuri greitai pagarsėjo stebuklais. Rusams bažnyčią užėmus, šitoji figūra buvo perkelta šv. Petro ir Povilo bažnyčion, kur ir šiandieną tebėra kairiame šoniniame altoriuje. Perdirbant bažnyčią į cerkvę, daug stiukų, sakykla ir altoriai buvo pašalinti ir nugriautos fundatoriaus
sūnaus Aleksandro Sapiehos gražus rokoko stiliaus paminklas. Tuo laiku buvo pristatytas prieangis, kuris tik sugadino fasadą. Buvusį trinitorių vienuolyną dabar užima universiteto klinikos“ (A. Juškevičius, J. Maceika, „Vilnius ir jo apylinkės“, 1937 m.).

1991 m. fotografuotinio leidimo įžanginio žodžio ištrauka: „1938 m. Vilniaus miesto viršininko įstaiga (cenzūra), paskaičius leidinį, įsakė jį konfiskuoti. Atvykę į spaustuvę policininkai sukrovė tiražą į sunkvežimį, išvežė ir sunaikino. Liko tik keli egzemplioriai bylai, kuri buvo perduota teismui. Autoriai buvo kaltinami tuo, kad sulietuvino lenkiškus vietovardžius, nurodė karinius objektus (t. y. tiltus), Vilnius jų leidinėlyje atrodąs pernelyg lietuviškas, ir apskritai autoriai siekią atplėšti Vilnių nuo Lenkijos. Autoriams pavyko įrodyti, kad kaltinimai nepagrįsti. Ilgainiui buvo gautas teismo pranešimas apie tai, kad dėl įkalčių stokos byla nutraukiama. Tuomet Mokslo draugijos valdyba pareikalavo
grąžinti konfiskuotą tiražą. Deja, jis jau buvo sunaikintas. Niekas neatlygino ir piniginių nuostolių, nes byla buvo atidėta, o 1939 m. prasidėjęs karas visai ją nutraukė.“

Bažnyčios restauracija sovietmečiu
Trinitorių bažnyčia ir vienuolynas Antakalnyje, 1851 m.
Vilnius, Antakalnis. P. Smuglevičiaus akvarelė, 1785–1786 m.
Išganytojo bažnyčia 1865 m.
Išganytojo (Trinitorių) bažnyčia 1901–1918 m.
Išganytojo (Trinitorių) bažnyčios Vilniuje interjeras 1847 m.
Trinitorių bažnyčia su šventoriaus vartais. XX a. pr. šie vartai nugriauti sovietmečiu, teritorijoje įsikūrus kariškiams.

Komentuojam, prisimenam …

Vytis: „Šiose nuotraukose antakalniečiai nesurastų savųjų namų – joms beveik pusantro šimto metų, tačiau galime atpažinti Išganytojo bažnyčią, kad ir paverstą šv. Arkangelo Michailo/Mykolo cerkve (po 1863 m. pakeista bokštų šalmų forma, nugriauti antrojo aukšto skliautai, centrinis altorius ir sakykla). Bažnyčios vidus restauruotas 1924 m., vėliau sugrąžinta bokštų šalmų forma.“
Vega: „Ačiū tau, kad daliniesi. Myliu Vilnių ir Antakalnį.“