3D modelis: https://arcg.is/1LvL4H
Dėl karantino apribojimų susijusių su projektų viešinimu 2020 m. kovo 26 d. vyko tiesioginė viešojo susirinkimo transliacija nuotoliniu būdu. (Deja, susitikimo įrašas vilnius.lt šiuo metu nėra prieinamas).
Projekto viešinimo metu Antakalniečių bendruomenės valdybos narys Eduardas Kriščiūnas pateikė klausimus ir pastabas, išreikšdamas ne kartą Vilniaus bendruomenių
suformuluotą poziciją.
Teisininkai, atstovaujantys projektinių pasiūlymų rengėjus, atsiuntė atsakymą.
Žemiau pateikiame Eduardo Kriščiūno argumentus, kodėl atsiųstas atsakymas bendruomenės netenkina ir yra skundžiamas.
Projektinių pasiūlymų rengėjas niekaip negali atstovauti miesto valdžios, kaip tai numato Orhuso konvencija, nes jo pasiūlymai galioja tik sklypui, kuriame planuojamos statybos. Tuo tarpu BP2015 nuostatos taikomos žymiai platesnei teritorijai, todėl atsakymą dėl tų teritorijų vystymo turėjo teikti ne statytojas ar jo patikėtinis, bet savivaldybės tarnautojai, t.y. valdžios institucija.
Juk niekas negali būti teisėju savo paties byloje, kuo pabandė būti teisininkas julius Raškauskas. Tai ne tik neetiška, bet ir neteisėta.
Pateiktuose atsakymuose teisininkas labai laisvai interpretuoja žemėlapius ir savitai aiškina kaip „sprendiniai turi būti aiškinami sistemiškai“. Kokiu pagrindu teisininkas nustatė, kad 3.1 brėžinys skirtas būtent 3.6.2 skirsniui apie modernizavimą – neaišku. Tuo labiau, kad brėžinys 3.1, kuriuo bando pasiremti teisininkas, minimas ne 3.6.2 skirsnyje, bet tik vėlesniame, „4.1. Gyvenamosios teritorijos“, kuriame tai aiškiai ir yra parašyta.
Taip pat teisininkas neatkreipė dėmesio į skirsnį „1.1. Bendrojo plano principai ir naudojimasis juo“ , kuriame nedviprasmiškai parašyta: „Bendrojo plano sprendiniuose nurodyti nagrinėjami rajonai nustato minimalią analizuojamą teritoriją detaliesiems planams rengti, jeigu veiklos ir teritorijos specifika nereikalauja nagrinėti kitokios teritorijos.“
Taigi, planas ir brėžiniai nurodo tik minimalias teritorijas, kur ne projektinių pasiūlymų, t.y. pavienių statinių projektavimo metu, bet normalaus teritorijų planavimo proceso metu turi būti išnagrinėjamos tų teritorijų vystymo galimybės.
Atkreipiu dėmesį, kad BP2015 aiškinamajame rašte yra išvardyti rajonai, kurie numatomi modernizuoti ir kuriuose, pagal „3.6.2 Modernizavimas“ skirsnį, norint tankinti užstatymą, yra reikalaujama parengti kompleksinius renovacijos projektus, kurie turi būti skirti ne šiaip pastatų atnaujinimui, bet teritorijos revitalizacijai.
Tuo tarpu teisininkas atsakyme pateikia tik ištrauką iš kitam skyriui aktualaus žemėlapio legendos, kurioje apibrėžti vien regionai, „kuriuose turi būti modernizuojamas būstas“, bet ne tekstinėje dalyje bendresniu kontekstu minimos teritorijos.
Primenu BP2015 aiškinamajame rašte išvardintus rajonus, kuriuos numatyta modernizuoti: Žirmūnai, Vilkpėdė, Naujininkai, Lazdynai, Karoliniškės, Viršuliškės, Justiniškės, Šeškinė, Pašilaičiai, Fabijoniškės, Pilaitė, Antakalnis, Šnipiškės.
Vadovaujantis tokiu „sisteminiu“ teisininko aiškinimu, tektų konstatuoti faktą, neva tekstinėje BP2015 aiškinamojo rašto dalyje prirašyta nesąmonių, nes Vilkpėdė, Šnipiškės bei Pilaitė 3.1 brėžinyje niekur nepažymėti kaip modernizavimo laukiantys rajonai, nors jie ir yra išvardinti. Aiškinamajame rašte neminima Naujoji Vilnia, Grigiškės, tačiau brėžiniuose šie rajonai apibrėžti kaip modernizuotini.
Negi aiškinant sistemiškai reikia žiūrėti vien į atskiruose brėžiniuose esančius komentarus ir žymėjimų pavadinimus, o ne į aiškinamajame rašte surašytus miesto plėtojimo principus? Žymiai logiškiau būtų aiškinti, kad 3.1 brėžinyje apibrėžti „gyvenamieji rajonai, kuriuose turi būti modernizuojamas būstas pagal kompleksinius projektus“ turi būti suvokiami kaip aiškinamajame rašte išvardintų revitalizuotinų rajonų poaibis, kuriame reikėtų ne tik tvarkyti aplinką, bet ir modernizuoti patį būstą. Pati modernizuotinų teritorijų aibė yra žymiai platesnė ir 3.6.2 skirsnyje nurodyti principai kaip tos teritorijos turi būti vystomos. Tuo labiau, kad brėžiniuose matomas teksto vartojimo nenuoseklumas, nes tie patys plotai brėžinyje „2.1 Plėtros prioritetai“ įvardijami kaip „suformuoti gyvenamieji rajonai, kuriuose ruošiami kompleksiniai modernizavimo projektai“, o 3.1 brėžinyje – kaip „gyvenamieji rajonai, kuriuose turi būti modernizuojamas būstas pagal kompleksinius projektus“.
Iš apibrėžčių nevienodumo akivaizdu, kad tai nėra baigtinės revitalizacijos reikalaujančių teritorijų ribos (žr. 1.1 skirsnį apie naudojimosi planu instrukcijas), bet tik išskirtos teritorijos, kur kompleksiniai būsto atnaujinimo projektai turi būti kuo greičiau rengiami.
Vadovaujantis vien brėžiniais turėtume suprasti, kad BP2015 teritorijose, kurios nėra pažymėtos kaip skirtos modernizavimui, plėtra gali vykti stichiškai? Žinoma, kad ne tam yra skirtas bendrasis planas.
Kaip tai patvirtinantis faktas galėtų pasitarnauti šiuo metu jau vykdomas Tuskulėnų kvartalo revitalizacijos projektas. Ta teritorija BP brėžiniuose juk irgi nėra atskirai išskirta, tačiau revitalizaciją užsakė, suplanavo ir apmoka pats miestas. Ir tai yra sveikintina praktika.
Negana to, BP2015 3.6.2 skirsnyje nurodyta, kad rekonstruojant esamus pastatus tai reikia daryti „pagal susiklosčiusius teritorijai būdingus urbanistinius požymius“. Kokį gi urbanistinį požymį atitiks vietoje medinio pastato išdygsiantis daugiabutis? Negi teisininkas, kuris ruošė atsakymus dėl pavienio pastato, turi pakankamai žinių apie urbanistinius požymius?
Prašau atsiųsti pažymą apie priimtus dokumentus. /Eduardas Kriščiūnas/