Fotografijų paroda „Sapiegų parkas ir aš“

Aistė Kisarauskaitė:

„Aš nepasakosiu, kaip gera ankstyvą pavasario rytą su vaiku eiti į mokyklą per miškelį netoli mano namų, kai jis pilnas mirgančių šešėlių, įvairių žalios atspalvių, kvapo, nuo kurio norisi ištiesti nugarą ir gerti jį pilnais plaučiais, o virš visko negali negirdėti skirtingų paukščių garso takelio. Aš nepasakosiu, nes man baisu, kad iškirs ir šį nedidelį laimės plotą, ar reikia aiškinti, kad būtiną mūsų plaučiams, psichikai, mūsų mintims ir sielai. Geriau pasakosiu apie tą, kurį jau grasina sunaikinti, jau išduoti leidimai kirsti daug galingesnį, sodresnį Sapiegų parką, kur galingi medžiai senoliai negali rėkti, prašydami mūsų pagalbos, bet šaukiasi jos tylomis, kur paukščių garso takelis daug įvairesnis, čia gali sutikti ir įrašytą į Raudonają knygą genį, čia pirmą kartą sužinojau, kad miręs medžio uoksas gali būti dar labiau pilnas gyvybės, t. y. būti paukščių daugiabučiu. Greta vos pradedančių skraidyt paukščių jauniklių augo ir mūsų, žmonių vaikai, bėgiodami po sodrių šešėlių nuo kaitros apsaugotus parko takus, augtų, jei išsaugotume medžius. Kai šešiolikmetė Greta Thunberg gavo Nobelio premiją už kovą prieš klimato atšilimą, už kovą, siekiant išsaugoti planetą, mūsų mieste, mūsų šalyje kertamos ištisos istorinių parkų alėjos, kaip Trakų Vokės, išguldomi, ne, sakyčiau, masiškai žudomi, naikinami miestelių aikščių medžiai, kas dieną galime pamatyti mieste naujus kelmus vietoje tuopų ar liepų, beržų ar ąžuolų. Ši paroda skirta priminti, kaip gera kaitrią dieną pajaust medžių pavėsį, kvapus, išgirst lakštingalą, primint, kokia graži saulės šviesa, mirganti ant lapų, besiskverbianti pro sodrią, o ne nemokšos darbininko išretintą, medžių lają. Priminti vaikystę, kaip gera bėgti parko takais gurgždant po kojomis akmenukams, o ne asfaltui, kurio mums žada visur. Priminti, kad be medžių nebus ateities ir nauji, atvežti iš kokios Kinijos, nebus tie, pilni gyvybės, nebus mūsų istorija. Sapiegų parkas jau yra, kvėpuojantis, su saulės blyksniais ir miestiečių meile, nežudykime to, kas gyva. Apie tai kalba ir fotografijos“.

Aistės Kisarauskaitės nuotr.
Rusnės Marčėnaitės nuotr.
Daivos Jonikienės nuotr.
Įrašas paskelbtas temoje Aktualu, Renginiai ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *