Simono Poškos fortepijono rečitalis

Kalėdų belaukiant, šių metų muzikinių šeštadienių ciklą užbaigs Simono Poškos fortepijono rečitalis, kuris vyks gruodžio 20 d., 16 val. Antakalnio seniūnijoje.
Keturi kompozitoriai – keturios šalys – keturi pasauliai. Skambės pilna humoro L. van Beethoven sonata Nr. 16, užburiantis C. Debussy ciklas „Estampai“, melancholiški M. K. Čiurlionio noktiurnai, o programą vainikuos rečiau girdima, efektinga argentiniečių kompozitoriaus Alberto Ginastera sonata fortepijonui.

Koncerto vaizdo įrašas >>

Bendra trukmė – 1 valanda. Koncertas nemokamas.

Koncerto „Kalėdų belaukiant“ programa:

Ludwig van Beethoven (1770-1827)
Sonata Nr. 16 G-dur, op. 31 Nr. 1
I. Allegro vivace
II. Adagio grazioso
III. Rondo. Allegretto

Claude Debussy (1862-1918)
Estampes
I. Pagodes (Pagodos)
II. La soirée dans Grenade (Vakaras Granadoje)
III. Jardins sous la pluie (Sodai lietuje)

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911)
Du Noktiurnai:
cis-moll VL 183 ir fis-moll VL 178

Alberto Ginastera (1916-1983)
Sonata Nr. 1, op. 22
I. Allegro marcato
II. Presto misterioso
III. Adagio molto appassionato
IV. Ruvido ed ostinato

Organizatoriai – asociacija „Antakalniečių bendruomenė“
Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė, Antakalnio seniūnija”.

Žurnalisto Valdo Puteikio įspūdžiai po koncerto :
„Kad pademonstruotum, o kai kam galbūt net įrodytum aukščiausią savo meistrystę, nebūtina koncertuoti vien tik Berlyno filharmonijoje ar Niujorko „Carnegie Hall”: Vilniaus savivaldybės Antakalnio seniūnijos renginių salė, beje, esanti mediniame name ir labai neprastos akustikos, – puiki vieta puikiam koncertui. Tuo įtikino pianistas, Hanoverio aukštosios muzikos mokyklos studentas Simonas Poška, grojantis daugybėje Europos didmiesčių salių, o čia jis atliko kalėdinį rečitalį. Taip, tai tas pats vaikinas, kuris su savo pedagoge profesore Mūza Rubackyte (MUZA Rubackyte) skambino Paryžiuje, Invalidų rūmuose, dalyvaujant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kai buvo atidaromas Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje.

Drįstu neabejoti, kad Simonas Poška, Ignas Maknickas, Povilas Norkūnas, broliai Kasparas ir Joris Mikužiai – šiuo metu vieni talentingiausių naujosios kartos lietuvių pianistų.

Stovime prie fortepijono, kurį Antakalnio seniūnija per miesto savivaldybę kadaise įsigijo iš operos primadonos mecosoprano Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos. Instrumentas Simonui pažįstamas kaip savas kūnas, o gal net geriau. Nes čia jis „prasigroti” ateidavo dar nuo mažumės (jo tėtis dailininkas Vytautas Poška šalia turėjo dirbtuves). Taigi šiandienos koncertas – tai Simono padėka Antakalnio bendruomenei už kantrybę, už geranoriškumą ir už galimybę repetuoti jaukioje salėje. Teko gyvenime susidurti su dviem pianistais, kurie koncerto metu patys itin įtaigiai ir nenuobodžiai, pademonstruodami ne tik tai, kad „pažįsta partitūrą”, bet ir kompozitorių asmenybes, pristato kūrinius, – taip daro Andrius Žlabys ir Simonas Poška.

Daugiau nei 20 min. trukusi Ludwigo van Beethoveno Sonata nr. 16 (G-dur, op. 21), vidurinė iš visų jo sukurtų 32 sonatų, Simono atlikta buvo taip subtiliai ir rafinuotai, jog skambėjo labai nebethoveniškai, kažkas tarp klasicizmo ir romantizmo, kažkas tarp labai rimto ir šiek tiek valiūkiško, ir iliustravo kompozitoriaus ironiją operų arijoms. Dar giliau Simonas atsiskleidė, skambindamas prancūzų impresionistą Claude’ą Debussy – jo „Estampai” („Pagodos”, „Vakaras Grenadoje” ir „Sodas lyjant”) klavišais keliavo, paliesdami ir Indonezijos budistinių šventyklų vėjo supamus varpelius, ir ispanišką vakaro atmosferą, ir lietaus prausiamą sodą Paryžiuje. Simonui su kaupu pavyko garsais įrodyti Claude’o Debussy, kuris toli gražu nebuvo didis keliautojas, nuostatą apie tai, kad „geografiškai keliauja tie, kas neturi fantazijos”.

O ankstyvasis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis? Jo du noktiurnai – cis-moll ir fis-moll – tikra romantizmo viršūnė! Galiausiai – chuliganavotasis argentinietis Alberto Ginastera ir gabaliukas iš jo Sonatos nr. 1 (op. 22), anot atlikėjo, – tai muzika „tiesiai į veidą”, kai net „nespėji apsilaižyti”. Vietoj biso – Balys Dvarionas. Kaip Antakalnyje be jo? Be „Pirmųjų snaigių” ir „Su rogutėm nuo kalniuko”? Beje, sinoptikai Kalėdoms prognozuoja, kad pasnigs. Tikiuosi, jie negąsdins tautos, kad siaus audringas žemę su dangum maišantis snygis ir užklups pavojinga pasaulio pabaigą primenanti apdriba.“

Keletas nuotraukų iš gruodžio 20 d. vykusio koncerto.

Įrašas paskelbtas temoje Kultūra, Renginiai ir pažymėtas , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.