Antakalniečių seniūnija laukia seniūno

Antakalnio seniūnija jau ilgiau kaip metai neturi nuolatinio vadovo. Seniūno pareigas laikinai eina kitos Vilniaus miesto seniūnijos seniūnas. Teisėtas vietos bendruomenės lūkestis – turėti nuolatinį seniūną, kuris visą savo darbo laiką galėtų skirti Antakalnio seniūnijai ir pilnavertiškai rūpintųsi jos gyventojų poreikiais. Su bendruomenės parengtu raštu galima  susipažinti čia ->

Vasario 25 d. sulaukėm atsakymo iš Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje. Su rašto turiniu galima susipažinti čia ->

Paskelbta temoje Aktualu, Informacija | Pažymėta | Parašykite komentarą

Apie Mamutą

Dalijamės prisiminimais ir pasiūlymais

 

Algimantas  Kasperavičius

Mamuto kaulų radimo vietos beieškant 
Noriu pasidalinti savo asmeniniais įspūdžiais, grįžus iš mamuto liekanų radimo vietos paieškų Antakalnyje, Smėlio gatvėje.

Priešistorė
(pagal prof. J. Paškevičiaus, dr. E. Rudnickaitės prisiminimus ir paaiškinimus)

1957 metų rugpjūčio pradžioje darbininkai, kasdami tranšėją išilgai Smėlio gatvės link Klinikų gatvės, vienoje vietoje iškasė didelį kaulą. Atvykę mokslininkai įtarė, kad tai mamuto kaulas. Toliu vykdant kasinėjimus, rugpjūčio 5 dieną, 3,5 metrų gylyje buvo rasta dar daugiau kaulų bei du dideli durklai. Kaip buvo nustatyta vėliau, tai buvo apie 4 metrų aukščio mamuto, gyvenusio prieš maždaug 13,8 tūkstančius metų, liekanos. Ši istorija buvo nušviesta spaudoje, patalpinta kasinėjimo vietos su dviem durklais nuotrauka. Vėliau kaulai ir durklai buvo perduoti Kauno zoologijos muziejui. Tranšėja buvo kasama toliau, vamzdžiai pakloti, užberti žemėm, gatvė sutvarkyta, padengta asfaltu. Ilgainiui šis įvykis buvo užmirštas.

Dabartis

Praėjus beveik 64 metams po šio atradimo, Antakalnio bendruomenė nutarė įamžinti tą įvykį. Pirmiausia reikėjo rasti tikslią vietą, kur buvo atkasti mamuto kaulai. Atrodė, tai padaryti bus visai nesunku – yra likęs šių kasinėjimų tiesioginis dalyvis prof. Juozas Paškevičius. Jo užrašuose -ataskaitoje yra pažymėta tiksli radimo vieta – prie pastato Smėlio gatvėje, numeris 31. Deja, 1957 metų pabaigoje ar truputį vėliau, nežinia kas (greičiausiai tuometinio vykdomojo komiteto vadovai?) ir nežinia kodėl (gal kad dabartiniams paieškos dalyviams nebūtų taip paprasta?!) pakeitė pastatų Smėlio gatvėje numeraciją: namai pradėti numeruoti nuo Klinikų gatvės pusės. Tuo būdu, ten kur buvo nelyginiai numeriai, tapo lyginiais. Per tiek laiko seni numeriai buvo užmiršti, liudininkų žymiai sumažėjo. Vienas iš mamuto radimo vietos įamžinimo iniciatorių geologas Jonas Satkūnas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pateikti senąją Smėlio gatvės numeraciją. O kol yra bandoma surasti minėtus dokumentus, buvo nutarta paprašyti gerb. prof. Juozą Paškevičių parodyti jo mimimą pastatą. Profesorius, nežiūrint garbaus amžiaus (jam 97 metai!) sutiko dalyvauti paieškoje. Ir štai šių metų balandio 12 dieną būrelis entuziastų su gerb. Juozu Paškevičiumi priešakyje nuėjo beveik visa Smėlio gatve, kol profesorius neparodė į vieną pastatą. Tai buvo namas numeris 14. Nors pastatas žymiai pasikeitęs, apšiltintas, naujai perdažytas, liudininko ir kasinėjimų dalyvio J. Paškevičiaus nuomone tai ta vieta, kur buvo rasti mamuto kaulai. Paieškos dalyviai nusifotografavo prie šio namo ir išsiskirstė. Dabar belieka sulaukti dokumentų iš savivaldybės.

P.S. Mano gera pažįstama, dabar gyvenanti Kaune, 1957 metais gyveno Antakalnyje, Žolyno gatvėje, už dabartinės „Rygos“ parduotuvės. Jai tuo metu buvo 8 metai. Ji su kitais vaikais dažnai bėgiodavo ir žaisdavo dabartinės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritorije. Tuo metu ten buvo tuščias laukas, prie Antakalnio gatvės buvo tik prasidėjusi pirmojo klinikų pastato statyba, Smėlio gatvė tęsėsi iki Žolyno gatvės. Ji pamena, kad tą vasarą, per vasaros atostogas ji su kitais vaikais buvo nuėjusi prie duobės, kur matė atkastus kaulus. Iš pradžių jai atrodė, kad tai buvo arčiau Žolyno gatvės, bet kai aš papasakojau apie profesoriaus nuorodą, ji sutiko, kad jie galėjo nueiti iki tos vietos, kur nurodė profesorius.

Balandžio 12 d., kai buvo nustatyta mamuto kaulų radimo vieta, buvo užsiminta ir apie to įvykio įamžinimą. Prisimenu, vienas iš dalyvių juokais pasiūlė nugriauti priešais esantį garažų kompleksą ir ten įrengti skverą. Visi pasijuokėme, tuo viskas ir baigėsi. Bet dabar aš prisiminiau, kad už tų garažų yra gana didelė aikštė. Ją sutvarkius, įrengus ir atskirą vietą vaikams, pastačius suoliukus, pastačius skulptūrą, būtų labai jaukus skveras. Manau, aplinkinių namų gyventojai būtų patenkinti, ypač su mažais vaikais (geriau, nei būtų pastatytas namas ar įrengta mašinų stovėjimo aikštelė). Kai rinksite vietą skverui ir skulptūrai, įtraukite ir šią vietą kaip variantą.
2021 04 12

Audris Smilgevičius
Pastatyti paminklą Antakalnio mamutui yra būtina. Anuo metu, kai atsikėliau iš studentų bendrabučio į Antakalnį, buvo kalbama, kad mamuto kaulai buvo rasti kitame Smėlio gatvės gale (netoli tos vietos kur Gaigalaitė kūrė paminklą Jūratei ir Kastyčiui), bet pamatęs Jūsų pridėtą nuotrauką, nebesiginčysiu. Paminklas turėtų vaizduoti pilną mamuto skeletą,padarytą iš galimai pigesnės medžiagos (pav. iš poliuretano ar epoksidkės, nors ne toks, kaip Vilkas prie seniūnijos) . Žinoma, tas neužstatytas trikampis Šilo ir Smėlio sankryžoje yra per daug arti Karo akademijos vartų, sukeltų daug kalbų apie pačią Akademiją. Bet netoliese yra vaikų darželis, šalia jo tvoros mamutas tiktų. Įrengtume regyklą, į kurią pažintiniu taku iš Vilniaus ir kitų miestų į Antakalnį eitų turistai.

Eleonora Strazdienė
Be galo įdomi ir intriguojanti istorija! Ačiū visiems ieškotojams, kurių  dėka paaiškėjo mamuto radimvietė. Buvo labai įdomu nors virtualiai pabūti sekliu Morka.
Manau, kad Šilo g.sankryža yra pati geriausia vieta pastatyti ne tik mamutui, bet ir įkurti nedidelį skverą, o gal net ir bulvarą iki Šilo/Grybo g. sankryžos. Tai, aišku, gana radikalus sprendimas, bet kito kelio, deja, nėra, jeigu renkamės būtent šią vietą  Antakalnio simboliui.
Jeigu be didelių pilietinių karų savivaldybei pavyko uždaryti Sapiegų gatvę, manau, pavyktų ir šitas variantas. Eismą galima būtų nukreipti  Klinikų/ Grybo gatve. Visi privažiavimai prie darželių, mokyklų ir „Maximos“ lieka laisvi.
Tokie būtų mano pasvarstymai.

Andrius Samaitis
Kalbant apie paminklą, manau kad ne mamutas jame turėtų būti svarbiausias. Sakyčiau, kad paminklas galėtų būti priminimas, jog čia, kur gyvename, dar ne taip senai (prieš 15000 metų) gulėjo kelių šimtų metrų storio tirpstantis ledynas su griovomis, tekėjo triskart platesnė Neris ir vaikščiojo tokie žvėrys. Paminklas gal galėtų padėti įsivaizduoti kokia  kintanti yra Gamta, kokie laikini ir maži esame mes ir mūsų civilizacija kosmoso platybėse.  Kaip tai pavaizduoti nežinau (čia menininko darbas) , bet manau menas turi turėti didesnę mintį nei tiesiog mamuto kopija.

Norite pasidalinti savo prisiminimais ar pasamprotavimais, kaip geriau įamžinti Mamutą, rašykite mums adresu: antakalnioistorijos@gmail.com

Paskelbta temoje Iniciatyvos | Parašykite komentarą

Su artėjančiom šventėm!

Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Iniciatyvos | Pažymėta | Parašykite komentarą

Medžių genėjimas Sapiegų parke

Antakalniečių bendruomenę pasiekė netikėta žinia, kad yra išduotas Vilniaus m. savivaldybės leidimas (Nr. A320 8/21(2.3.1.20 MTA)  atlikti sanitarinį genėjimą, 55 vnt. medžių,  Sapiegų parke. Antakalnio seniūnijoje.
Antakalniečių bendruomenė raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, išreikšdama susirūpinimą, ar šie darbai bus atlikti kvalifikuotai, žinant ir matant mieste vykdomą netinkamą medžių genėjima ir dėl to patiriamus nuostolius. Bendruomenė prašo, kad šiuos darbus atliktų tik reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai, o darbus prižiūrėtų bendruomenės pasirinktas profesionalus arboristas.
Su visu rašto tekstu galima susipažinti čia >>

Paskelbta temoje Aktualu, Aplinkosauga | Parašykite komentarą

Pokalbiai apie aplinkosaugą

Lapkričio 27 dieną antakalniečių bendruomenės iniciatyva buvo organizuotas nuotolinis seminaras visiems, kas neabejingas žalių idėjų vystymui mieste.

Siūlome jūsų dėmesiui šio renginio vaizdo įrašą ->

Pagrindinis šio renginio tikslas – dalintis patirtimi vystant bendruomenės narių ir miesto gyventojų požiūrį į atsakingą ir tausojantį gamtos vertybių panaudojimą, atkūrimą, priežiūrą,  kuriant miesto daržus, gėlynus, natūralias pievas. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Aplinkosauga, Renginiai | Pažymėta , | Parašykite komentarą

Kvietimas pabūti kartu

Jau dešimtus metus iš eilės tęsiama ši graži tradicija, kai antakalniečiai antakalniečiams artėjančių švenčių proga parengia kalėdines staigmenas. Šiemet – tai Atviro jaunimo centro iniciatyva parengtas koncertas „Pabūkim kartu“. Pabūkim kartu, pasidžiaukim bendryste ir muzikiniais kalėdiniais sveikinimais! Koncerto vaizdo įrašas >>

Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Kultūra, Renginiai | Pažymėta | Parašykite komentarą

Sukurk ir padovanok kalėdinį atviruką!

Kalėdoms artėjant, dalinamės trumpais video patarimais, kaip sukurti mažas dovanėles savo artimiesiems: kalėdinę atvirutę >>  ir kalėdinį žaisliuką >>
Filmukų autorė – „Mano dizaino“ studijos vadovė Živilė Skinulytė.

Mažieji antakalniečiai, vaikų darželio auklėtiniai, jau pabandė pasigaminti atvirukus ir pristato savo darbelius.
Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Iniciatyvos | Pažymėta , | Parašykite komentarą