Du rudens sekmadienius, rugsėjo 29 d. ir spalio 6 d., vilniečiai labai gausiai rinkosi į ekskursijas su antakalniete, aukščiausios kategorijos gide-eksperte Emilija Guobiene.
Pirmojo sekmadienio kelionės tikslas – aplankyti Šv.Petro ir Povilo bažnyčios parapijines kapines, kurios Saulės kapinių vardą gavo 1945 metais nuo gretimos Saulės gatvelės pavadinimo. Ant kalvų išsidėsčiusios kapinės kadaise buvusioje ramioje užmiesčio vietoje,
dabar yra apjuostos priartėjusių Mildos ir Saulės gatvės namų. Yra daug apleistų kapų –per II pasaulinį karą ir po jo gerokai pasikeitė Vilniaus gyventojų sudėtis: sunaikinta žydų bendruomenė, o į Lenkiją repatrijavo apie 90 000 lenkų. Sustojome prie garsaus lietuvių kalbininko, mokslininko Jono Kazlausko (1930-1970) kapo. Vilniaus universitete Jonas Kazlauskas studijavo, dėstytojavo, apsigynė filologijos mokslų daktaro laipsnį.
1970 m. Jonas Kazlauskas buvo pakviestas į JAV Pensilvanijos universitetą skaityti baltų kalbotyros kurso. Deja, profesorius netrukus dingo. Jo kūnas buvo surastas Neryje. Profesoriaus mirtį iki šiol gaubia paslaptis – visi dokumentai iš KGB archyvų dingę.
Kita stotelė – prie vieno įdomiausių moderniosios Lietuvos dailės istorijos atstovo, Lietuvių menininko, skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974) kapo. Jo mirties aplinkybės taip pat išlieka paslaptimi. Toliau keliaujam prie Danieliaus Alseikos (1881–1936) – gydytojo, visuomenės veikėjo, mokslininkės Marijos Gimbutienės tėvo kapo ir iškausom judviejų su žmona, puoselėjusių lietuvybę Vilniuje, garsėjusių savo darbais, istoriją. Sustoję prie dar vienos kapavietės, išgirdome gidės pasakojimą apie garsiosios Oginskių šeimos, siekiančios 18 a., istoriją. Aplankėme ir kitų, Lietuvai svarbių asmenų palaidojimo vietas – lietuvių literatūros tyrinėtojos, pedagogės, vienos iš Tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjų Meilės Lukšienės kapą, disidento V.Sakalio kapą, garsaus lenkų spaustuvininko ir leidėjo Juozapo Zavadskio (1781–1838) šeimos kapavietę.
Žemiau – keletas šios ekskursijos nuotraukų.
Spalio 6 d. sekmadienį į ekskursiją skirtą susipažinti su Antakalnio užuomazgomis susirinko dar gausesnis Vilniaus istorija besidominčių miestiečių būrys.
Kelionę pradėjome nuo pažinties su Kreivosios pilies istorija – jei šią pilį 1390 metais karo liepsnos nebūtų nušlavusios nuo žemės paviršiaus, jei būtų išlikę bent jos užstatymo likučiai, dešiniajame Vilnelės krante šiandien turėtume Antakalnio senamiestį. Aplankėme Trijų kryžių kalną, išklausėme jo istoriją. Nusileidę nuo kalnų, sustojome prie Neries, kuri kadaise buvo svarbi Vilniaus laivybai. Keliaudami palei upę, išklausėme pasakojimus apie Sluškų rūmus, kitus šiose vietose buvusius garsius rūmus. Ekskursiją baigėme ties Vileišių rūmais, kuriuos 1906 m. pasistatydino žymus Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, inžinierius Petras Vileišis.
Keletas nuotraukų iš ekskursijos.
